kriauša

kriaušà sf. (4) 1. žr. 1 kriaušis 1: Karvė nuo kriaušõs antlindo Nevėžin Rgv. Kriaušà griūva po didelio lietaus Dv. 2. urvas, ola, duobė: Buvo gili kriauša … išpuošta aukomis J(S.Dauk). 3. rš uola. 4. žr. kriaukšlys 4: Šaldamas dirvožemis dažnai iškelia augalus į kriaušas rš.